Vakarų Europos spaudoje straipsnių apie kompostavimą yra gan daug. Aptarinėjamos įvairių dydžių Kompostavimo dėžės, žaliavos sluoksniavimo būdai, laistymas ir net tręšimas. Kartais tai atsiduoda neišmanymu ar žaidimu.

Kompostavimo vietų aptvarai , dėžės gali būti priimtini, tik specifinėse vietose, kai trūksta erdvės, kai norima apsisaugoti nuo vištų kapstymo, ar pašalinių akių. Visais kitais atvejais kompostavimas atviruose kaupuose yra pranašesnis, nes jie geriau vėdinami, prie jų lengviau prieiti. Be to jokių išlaidų aptvaro medžiagom ir darbui.

Kompostas yra skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys.

Kompostinėje žemėje esančios ne visai supuvusios šakelės ir žolių stiebeliai užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Joje vykstančių mikrobiologinių procesų metu nuolat išsiskiria augalo augimui reikalingos medžiagos ir vanduo. Augalų pasodintų kompostinėje žemėje,metus laiko nereikės tręšti, galėsite rečiau laistyti, nei tuos kurie augs durpių substrate, ar daržo žemėje.

Dr. Juknevičiaus kompostinės žemės mišiniai pilnai paruošti sodinimui, jokių papildomų priedų ar trąšų nereikia.

Visiems išvardintiems augalams labiausiai tiktų universali kompostinė žemė (iš mūsų gaminamų). Mažiausiai tiktų žemė kaktusams. Šeflera kaip ir margalapės dracenos gražiausiai atrodys, jei augs šviesioje patalpoje, bet tiesioginių saulės spindulių (ypač balandžio – rugpjūčio mėn.) gaus nedaug. Jei šviesos nepakanka, lapų margumas tampa blyškus, jei per daug gali lapai nuruduoti (apdegti). Iš paminėtų augalų, atspariausia saulei yra juka. Žemės drėgnumą geriausiai tikrinti pirštu. Prisilietus prie žemės, turi jaustis drėgmė. Baltos apnašos gali būti druskos, jei ilgesnį laika laistyti kietu vandeniu. Tokiu atveju žemės paviršiu nugramdykite peiliu ar šaukšteliu. Šie augalai neblogai aprašyti ir pavaizduoti nuotraukose iš vokiečių kalbos verstoje knygoje-žinyne “Gėlių knyga”, 1999m.